Rona hebrajų kalboje siejama su žodžiu רוֹן (ron), reiškiančiu džiaugsmą, giedojimą arba džiugią giesmę. Lietuviškai ši reikšmė gali būti perteikiama žodžiais „džiaugsmas“, „giedra nuotaika“ ir „giesmė“. Hebrajų kalbos žodis apima ne vien vidinį džiaugsmą, bet ir jo išraišką balsu ar giesme.
Pažodinė reikšmė remiasi biblinės hebrajų kalbos žodynu. Šis žodis vartojamas religinėje ir poetinėje tradicijoje, kur giedojimas dažnai išreiškia dėkingumą, šventę arba išlaisvėjimą. Todėl Rona simboliškai gali būti siejama su šviesa, pakilia nuotaika ir gyvenimo džiaugsmu. Tai yra kultūrinė interpretacija, o ne objektyvus žmogaus savybių apibūdinimas.
Senosiose žydų tradicijose giesmė turėjo svarbią maldos ir bendruomeninio gyvenimo vietą. Vėlesniuose vardų aiškinimuose Rona dažnai aiškinama kaip „linksmoji“ arba „džiaugsmo kupina“. Tokie vertimai yra laisvesni ir labiau simboliniai. Pagrindinis kalbinis aiškinimas išlieka susijęs su hebrajišku džiaugsmo bei giedojimo žodynu.
