Romulė siejama su lotynišku asmenvardžiu Romulus, lietuviškai aiškinamu kaip „romėnas“ arba „romietis“. Moteriška forma perteikia sąsają su Roma ir jos kultūriniu paveldu.
Pažodinė reikšmė nėra visiškai vienareikšmė. Vienas aiškinimas sieja Romulus su Romos vardu, o kitas laiko jį senoviniu asmenvardžiu, vėliau susietu su miesto pavadinimu. Dėl šios priežasties reikšmė dažniausiai pateikiama kaip „romėnė“ arba „Romos gyventoja“.
Senovės Romos tradicijoje ši reikšmė įgijo istorinį ir mitologinį kontekstą. Romulas laikytas Romos įkūrėju, todėl vardas susijęs su miesto pradžia, valstybingumu ir romėnų tapatybe. Tai kultūrinė interpretacija, o ne tiesioginis pažodinis vertimas.
Romulė gali būti suprantama ir kaip lietuviška moteriška forma, išlaikanti lotyniško vardo atminimą. Skirtingais laikotarpiais tokie vardai buvo suvokiami kaip nuoroda į antikinę istoriją, Romos civilizaciją ir klasikinę kultūrą. Simbolinės asociacijos priklauso tradicijai, todėl jos neapibūdina konkretaus žmogaus.
