Romana pažodžiui reiškia „romietė“ arba „Romos moteris“. Šis aiškinimas siejamas su lotynų kalbos būdvardžiu „romana“, reiškiančiu „romėniška“ arba „priklausanti Romai“. Žodis yra moteriškoji formos „Romanus“ atmaina.
Reikšmė pirmiausia nurodo ryšį su Roma. Senovės Romos kultūroje toks ryšys galėjo žymėti miestą, valstybę arba romėniškąją tapatybę. Vėlesnėse krikščioniškose tradicijose romėniškumas kartais siejamas su Romos Bažnyčia ir jos istoriniu centru.
Simboliniu lygmeniu ši reikšmė gali būti aiškinama kaip sąsaja su miestu, istorija ir kultūriniu paveldu. Tai interpretacija, o ne tiesioginė žodyno reikšmė. Romos vardas skirtingais laikotarpiais reiškė teisę, valstybingumą, architektūrą ir platų kultūrinį poveikį.
Kai kuriuose šaltiniuose pateikiamas aiškinimas „romietė“ arba „Romai priklausanti moteris“. Šie variantai nėra skirtingos kilmės reikšmės. Jie perteikia tą pačią lotynišką sąvoką, tik skirtingu vertimo būdu. Romana todėl pirmiausia reiškia geografinį ir kultūrinį ryšį su Roma.
