Rolanda dažniausiai aiškinama kaip „šlovinga žemė“ arba „šlovės kraštas“. Ši interpretacija siejama su dviem senosios vokiečių kalbos žodžių sandais. Pirmasis sandas reiškia šlovę, garsą arba valdovo reputaciją. Antrasis sandas reiškia žemę, kraštą ar teritoriją.
Pažodinis vertimas nėra vienintelis galimas aiškinimas. Kai kuriuose šaltiniuose reikšmė perteikiama kaip „garsioji žemė“ arba „tas, kuris garsėja savo kraštu“. Tokie skirtumai atsiranda dėl skirtingų senųjų žodžių rekonstrukcijų ir vertimo tradicijų.
Simboliniu lygmeniu šis vardas gali būti siejamas su garbe, atmintimi ir priklausymu savo kraštui. Viduramžių Europos tradicijoje žemė dažnai simbolizavo kilmę, ištikimybę ir politinę valdžią. Šlovė tuomet reiškė ne vien asmeninį žinomumą, bet ir gerą vardą bendruomenėje.
Literatūroje bei legendose tokia reikšmė neretai įgauna kilnaus gynėjo arba garbingos giminės atspalvį. Tai yra kultūrinė interpretacija, o ne tiesioginė vardo savininko savybių išvada. Rolanda reikšmė išlieka susijusi su garbės ir žemės vaizdiniais. Šiuolaikiniame vartojime Rolanda dažniausiai suprantama kaip moteriška vardo forma, išlaikanti šią simbolinę semantiką.
