Roksana pažodžiui siejama su senovės iranėnų žodžiu raoxšna, reiškiančiu „šviesi“, „spindinti“ arba „aušros šviesa“. Šis aiškinimas pabrėžia švytėjimą, aiškumą ir šviesos įvaizdį.
Žodis raoxšna priklauso senajai iranėnų kalbų tradicijai. Lietuviškai jis verčiamas kaip „šviesi“ arba „spindinti“. Skirtinguose šaltiniuose pateikiami keli artimi vertimo variantai. Jie kyla iš bendro šviesos ir spindesio semantinio lauko.
Simboliniuose aiškinimuose ši reikšmė siejama su aušra, viltimi ir nauja pradžia. Persų kultūros kontekste šviesa dažnai suvokiama kaip grožio, dvasinio aiškumo ir kilnumo ženklas. Tai kultūrinė interpretacija, o ne patikrintas asmens savybių apibūdinimas.
Senesniuose pasakojimuose šviesos įvaizdis galėjo reikšti išskirtinį grožį arba aukštą kilmę. Vėlesnėje vartosenoje reikšmė tapo labiau poetinė. Roksana dažniausiai aiškinama per šviesos, spindesio ir aušros vaizdinius.
