Roko reikšmė nėra visiškai vienareikšmė, nes jo aiškinimas remiasi keliomis senomis kalbinėmis tradicijomis. Dažniausiai vardas siejamas su graikų kalbos žodžiu „rhōx“, kuris gali būti verčiamas kaip „uola“ arba „skardis“.
Toks vertimas simboliškai siejamas su tvirtumu, pastovumu ir atsparumu. Šios sąsajos priklauso kultūriniam aiškinimui, todėl jos neapibūdina konkretaus žmogaus savybių. Kai kuriuose šaltiniuose vardas aiškinamas per lotynišką formą „Rochus“, tačiau jos pirminė reikšmė laikoma neaiškia.
Kita aiškinimo kryptis sieja Roką su ramybės, poilsio arba atokvėpio samprata. Ši versija nėra visuotinai pripažinta, todėl ją reikėtų vertinti atsargiai. Krikščioniškoje tradicijoje vardas įgijo ypatingą kultūrinį svorį dėl šventojo Roko vardo.
Religinėje simbolikoje uola dažnai reiškia atramą, ištvermę ir apsaugą. Viduramžių Europoje šios reikšmės buvo siejamos su šventojo Roko globos tradicija. Todėl Rokas gali būti aiškinamas kaip vardas, žymintis tvirtą atramą arba su ramybe susijusį simbolį.
