Rimkantas dažniausiai aiškinamas kaip lietuviškas dvikamienis vardas, siejamas su ramumo ir santūrumo samprata. Jo pirmasis dėmuo siejamas su lietuvišku žodžiu „rimus“, reiškiančiu ramų, tylų arba susikaupusį. Į lietuvių kalbą ši reikšmė verčiama žodžiais „ramus“, „santūrus“ arba „rimtas“.
Antrojo dėmens „kant-“ reikšmė nėra vienodai paaiškinta visuose vardų aiškinimuose. Todėl viso vardo pažodinis vertimas nėra visiškai tikslus. Dažniausia simbolinė interpretacija apibūdina ramų, susitelkusį ir vidinę darną saugantį žmogų. Tai interpretacija, o ne moksliškai nustatyta asmens savybių taisyklė.
Rimkantas reikšmė gali būti siejama su lietuviškoje kultūroje vertinamomis rimties, saiko ir savitvardos sąvokomis. Baltų tradicijose ramybė dažnai suvokiama kaip gyvenimo tvarkos ir dvasinės pusiausvyros ženklas. Krikščioniškoje aplinkoje panašios reikšmės žodžiai siejami su nuosaikumu, kantrybe ir susikaupimu.
Rimkantas kartais aiškinamas ir platesne prasme, kaip santūrumą bei pastovumą reiškiantis vardas. Tokį aiškinimą lemia kalbinė sandara ir kultūrinės asociacijos, o ne vienas žodyno vertimas.
