Ričardas reiškia „drąsus valdovas“ arba „galingas valdovas“. Ši reikšmė siejama su dviem senosios germanų kalbų šaknimis. Žodis „ric“ reiškia valdžią, galią arba viešpatavimą. Žodis „hardu“ reiškia tvirtą, drąsų arba ryžtingą.
Pažodinis vertimas pabrėžia valdžios ir tvirtumo derinį. Viduramžių Europos tradicijose valdovas buvo siejamas su atsakomybe už bendruomenę. Drąsa reiškė ne vien fizinį narsumą. Ji apėmė gebėjimą priimti sunkius sprendimus ir ginti savo žmones.
Ričardo reikšmė skirtinguose šaltiniuose kartais verčiama kaip „stiprus valdovas“. Kitas aiškinimas pabrėžia „galingą vadovą“ arba „tvirtą viešpatį“. Šie variantai kyla iš artimų germanų kalbų žodžių vertimų.
Simbolinėje kultūros interpretacijoje valdžia siejama su atsakomybe, o drąsa – su atkaklumu. Tai nėra mokslinis žmogaus savybių apibūdinimas. Krikščioniškoje Europos tradicijoje reikšmę papildė šventųjų ir valdovų vardų vartojimas. Dėl to vardas įgijo istorinį kilnumo atspalvį.
