Renata reiškia „atgimusi“, „atnaujinta“ arba „iš naujo gimusi“. Šis aiškinimas siejamas su lotynišku žodžiu renatus, lietuviškai reiškiančiu „atgimęs“.
Moteriškoji forma atsirado iš lotyniško būdvardžio renatus. Jo reikšmė apibūdina naują pradžią, atsinaujinimą ir gyvenimo tęsinį. Tai nėra tiesioginis asmens charakterio apibūdinimas, o žodžio reikšmė.
Krikščioniškoje tradicijoje atgimimo vaizdinys siejamas su dvasiniu atsinaujinimu. Jis gali reikšti atsivertimą, tikėjimo pradžią arba gyvenimo pakeitimą. Šis religinis aiškinimas priklauso simbolinei interpretacijai.
Senovės Romos kultūroje atgimimo samprata galėjo būti siejama su gyvenimo ciklais, šeimos tęstinumu ir nauja pradžia. Vėlesnėse Europos tradicijose vardas įgijo krikščionišką atspalvį. Renata skirtingais laikotarpiais suvokta kaip vilties, atsinaujinimo ir antrojo gyvenimo simbolis.
Kai kuriuose vardų aiškinimuose pateikiama ir platesnė interpretacija. Joje pabrėžiamas ne fizinis gimimas, o vidinis atsinaujinimas. Tokia samprata remiasi simbolika, todėl neturėtų būti laikoma istoriniu faktu.
