Remigijus pažodžiui siejamas su irkluotoju arba irklininku. Šis aiškinimas remiasi lotynų kalbos žodžiu remex, kilmininko forma remigis. Lietuviškai jis verčiamas kaip irkluotojas, žmogus, valdantis laivą irklu. Todėl pagrindinė vardo reikšmė susijusi su judėjimu, krypties palaikymu ir kelionės valdymu.
Senovės Romos aplinkoje irkluotojo darbas buvo praktiškas bei reikšmingas. Nuo jo veiksmų priklausė laivo greitis, manevringumas ir saugumas. Dėl šio konteksto vardui kartais priskiriama simbolinė kelionės, pastangos ir ištvermės prasmė. Tai kultūrinė interpretacija, o ne tiesioginis žodyno apibrėžimas.
Krikščioniškoje tradicijoje reikšmę papildė šventojo Remigijaus kultas. Vėlesniais laikotarpiais vardas buvo siejamas ne tik su senąja lotynų sąvoka, bet ir su religiniu istoriniu asmeniu. Todėl skirtinguose šaltiniuose greta irkluotojo aiškinimo kartais pateikiamos dvasinio vedimo arba kelio palydėjimo asociacijos. Šios asociacijos priklauso simbolinei tradicijai. Remigijus neturi patikimai patvirtintos antros, visiškai atskiros pažodinės reikšmės.
