Remigija reiškia „irkluotoja“, „irkluotojo padėjėja“ arba „ta, kuri irkluoja“. Ši reikšmė siejama su lotynų kalbos žodžiu „remex“, lietuviškai reiškiančiu irkluotoją arba laivo vairininką. Lotynų kalboje vartojamas ir veiksmažodis „remigare“, reiškiantis irkluoti arba plaukti irklais.
Pažodinė reikšmė susijusi su žmogumi, padedančiu laivui judėti pirmyn. Senovės jūrinėje kultūroje irkluotojas buvo būtinas kelionės dalyvis. Jo darbas reikalavo ritmo, ištvermės ir darnaus veikimo su kitais žmonėmis. Šios sąsajos priklauso simboliniam aiškinimui, o ne moksliškai nustatytoms vardo savybėms.
Kai kuriose tradicijose Remigija aiškinama plačiau, kaip kelio, krypties ir judėjimo simbolis. Toks aiškinimas remiasi irklo vaizdiniu, kuris padeda įveikti vandenį. Krikščioniškame kontekste vardas siejamas su lotyniška vardo forma Remigius. Vis dėlto religinė sąsaja nekeičia pirminės pažodinės reikšmės.
Remigija gali būti aiškinama ir kaip simbolinis gebėjimas išlaikyti kryptį permainingomis aplinkybėmis. Tai kultūrinė interpretacija, o ne oficialus žodyno vertimas. Skirtingais laikotarpiais reikšmė galėjo būti suvokiama tiesiogiai, per jūrinį darbą, arba perkeltine prasme.
