Reksas pažodžiui reiškia „karalius“ arba „valdovas“. Šis vertimas siejamas su lotynų kalbos žodžiu rex, reiškiančiu karalių. Senovės Romoje rex buvo valdovo titulas, susijęs su aukščiausia politine valdžia.
Reikšmė simbolizuoja viešpatavimą, autoritetą ir valstybės tvarką. Tokia simbolika kyla iš valdovo vaidmens visuomenėje, todėl ji apibūdina ne asmenines savybes, o socialinį statusą. Romėnų kultūroje karaliaus titulas turėjo istorinį ir politinį turinį.
Viduramžių krikščioniškoje tradicijoje karališkumo samprata kartais buvo taikoma Dievui arba Kristui. Šiuo atveju karalius reiškė aukščiausią dvasinę valdžią, o ne vien pasaulietinį valdovą. Heraldikoje karūna, skeptras ir sostas dažnai perteikdavo panašią reikšmę.
Kai kuriuose šaltiniuose rex aiškinamas ir kaip karališkosios valdžios ženklas. Tai nėra atskira reikšmė, bet platesnis to paties lotyniško žodžio kultūrinis aiškinimas. Reksas šiuolaikiniame suvokime dažnai siejamas su valdovo titulu, istoriniu simboliu arba iškilmingu kreipiniu.
