Rebeka siejama su hebrajų asmenvardžiu Rivqah, lietuviškai dažniausiai aiškinamu kaip „surišanti“ arba „tvirtai sujungianti“. Šis vertimas remiasi hebrajų kalbos šaknimi, susijusia su rišimu, jungimu ar prisirišimu. Kai kuriuose šaltiniuose pateikiama ir laisvesnė reikšmė „žavinga“, „patraukli“ arba „gebanti sužavėti“.
Pažodinė interpretacija nėra visiškai vienoda, nes senųjų hebrajų vardų etimologija kartais aiškinama keliomis kryptimis. Tradicinis aiškinimas pabrėžia ryšio, artumo ir įsipareigojimo idėją. Simboliniu lygmeniu šis vardas gali reikšti gebėjimą telkti žmones, kurti pasitikėjimą ir palaikyti santykių tvirtumą. Tokia interpretacija nėra žodyno faktas, o kultūrinė vardo prasmės plėtotė.
Bibliniame kontekste Rebeka yra Izaoko žmona ir Jokūbo bei Ezavo motina. Dėl šio pasakojimo vardas siejamas su šeimos tęstinumu, giminystės ryšiais ir svarbiu pasirinkimu. Judaizmo ir krikščionybės tradicijose jo reikšmė dažnai suvokiama per ištikimybės, šeimos bei likimo temas. Vėlesniais laikotarpiais vardas įgavo platesnį simbolinį atspalvį. Jis imtas sieti su patrauklumu, santarve ir gebėjimu suburti artimuosius.
