Rasma dažniausiai aiškinamas kaip latvių kalbos žodis, reiškiantis spindesį, švytėjimą arba ryškų švytėjimą. Latvių kalboje žodis „rasma“ siejamas su šviesos sklaida ir regimu spinduliavimu.
Pažodinis vertimas į lietuvių kalbą gali būti „spindesys“, „švytėjimas“ arba „šviesumas“. Ši reikšmė apibūdina ne žmogaus savybes, o šviesos reiškinį ir jo kuriamą įspūdį.
Latvių kultūroje šviesa dažnai siejama su aiškumu, gyvybingumu ir dangaus reiškiniais. Tai kultūrinė simbolika, o ne paties vardo žodyno reikšmė. Baltų pasaulėjautoje švytėjimas galėjo būti suvokiamas kaip ryšys su saule, dangumi ir gamtos ciklais.
Kai kuriuose aiškinimuose Rasma siejama su ryškumu, spindinčiu paviršiumi arba šviesos atspindžiu. Šios interpretacijos papildo pagrindinę reikšmę, tačiau nepakeičia jos kalbinio pagrindo. Vardo reikšmė skirtingais laikotarpiais galėjo būti suprantama tiesiogiai arba simboliškai. Rasma išlaiko šviesos, skaidrumo ir regimo spindėjimo semantiką.
