Ramunė lietuvių kalboje pirmiausia reiškia žydintį vaistinį augalą. Šis augalas priklauso ramunių genčiai ir dažniausiai siejamas su vaistine ramune. Pažodinis aiškinimas būtų „ramunės žiedas“ arba „ramunėlių augalas“.
Ramunė yra lietuviškas augalo pavadinimas, o bendrinis žodis nusako baltai žydintį augalą geltonu viduriu. Kasdienėje kalboje jis dažnai vartojamas mažybine forma „ramunėlė“. Ši forma pabrėžia augalo smulkumą, švelnumą ir jaukumą.
Vardo reikšmė nėra tiesiogiai susijusi su konkrečiu religiniu mokymu. Liaudies tradicijose ramunėlės siejamos su sveikata, ramybe ir namų jaukumu. Tokie aiškinimai priklauso simbolikai, o ne patvirtintam vardo apibrėžimui.
Europos kultūrose ramunėlės dažnai simbolizuoja tyrumą dėl baltų žiedlapių. Jų arbata tradiciškai siejama su poilsiu ir nusiraminimu. Šis ryšys kyla iš augalo vartojimo papročių, todėl neturėtų būti laikomas pažodine vardo reikšme.
Ramunė gali būti aiškinama ir kaip gamtos vardas. Tokiu atveju reikšmė remiasi augalo pavadinimu, o ne abstrakčia savybe. Kalbinėje vartosenoje šis vardas išlaiko aiškų ryšį su lietuvišku žodžiu „ramunė“.
