Raminta siejama su lietuvišku žodžiu „raminti“. Jis reiškia „nuraminti“, „suteikti ramybę“ arba „slopinti nerimą“. Todėl pažodinė vardo reikšmė siejama su ramybe, taika ir vidiniu susitelkimu.
Lietuvių kalboje šaknis ram- aptinkama žodžiuose „ramus“, „ramybė“, „raminti“ ir „santarvė“. Ši kalbinė sąsaja leidžia vardą aiškinti kaip ramybės arba taikaus nusiteikimo simbolį. Tai yra kalbinė interpretacija, o ne mokslinis asmens savybių apibūdinimas.
Įvairiose tradicijose ramybė siejama su darna, taikiu bendravimu ir gebėjimu išlaikyti pusiausvyrą. Krikščioniškoje kultūroje taika dažnai suvokiama kaip dvasinės tvarkos ženklas. Rytų filosofijose ramus protas siejamas su sąmoningumu ir savitvarda. Šios sąsajos priklauso simboliniam aiškinimui.
Kai kuriuose vardų šaltiniuose Raminta aiškinama per būdvardį „ramus“. Kituose pabrėžiama veiksmažodžio „raminti“ daryba. Abu aiškinimai remiasi ta pačia lietuvių kalbos šaknimi, tačiau jų lingvistinis akcentas skiriasi. Vardo suvokimas laikui bėgant siejamas su taikos ir santarvės idealais.
