Ramazanas pažodžiui siejamas su kaitra, karščiu arba intensyvia šiluma. Šis aiškinimas kyla iš arabiško žodžio Ramaḍān, kuris lietuviškai dažniausiai verčiamas kaip „karštas mėnuo“.
Religiniame kontekste Ramazanas reiškia devintąjį islamo mėnulio kalendoriaus mėnesį. Jo metu musulmonai nuo aušros iki saulėlydžio susilaiko nuo maisto ir gėrimo. Pasninkas siejamas su savitvarda, malda, atgaila, dėkingumu ir rūpesčiu stokojančiais žmonėmis.
Pažodinė reikšmė aiškinama keliais būdais. Viena tradicija ją sieja su vasaros karščiu, nes mėnesio pavadinimas galėjo susiformuoti karštu metų laiku. Kita interpretacija pabrėžia dvasinę kaitrą, kuri simboliškai apvalo žmogų nuo netinkamų įpročių.
Arabų, persų, turkų ir kitose musulmoniškose kultūrose šis žodis pirmiausia reiškia šventą laikotarpį. Vėliau jis pradėtas vartoti ir kaip vyriškas asmenvardis. Simboliniu lygmeniu jis gali priminti kantrybę, vidinę drausmę ir atsinaujinimą. Tokie simboliniai aiškinimai priklauso religinei bei kultūrinei tradicijai, o ne moksliniam asmenybės vertinimui. Vardas Ramazanas išlaiko tiesioginį ryšį su šio mėnesio pavadinimu.
