Ramantas dažniausiai aiškinamas kaip lietuviškas vardas, siejamas su žodžiu „ramus“. Pažodinė reikšmė būtų „ramus“, „taikus“ arba „teikiantis ramybę“. Lietuvių kalboje žodis „ramus“ apibūdina būseną be triukšmo, įtampos ar nerimo.
Ši reikšmė simboliškai siejama su santūrumu, vidine pusiausvyra ir taikiu bendravimu. Tokios sąsajos priklauso kultūriniam aiškinimui, todėl jos neapibūdina konkretaus žmogaus. Lietuvių tradicijoje ramybė dažnai vertinama kaip darna su aplinka ir gebėjimas išlaikyti savitvardą.
Kitose kultūrose ramybės simbolika dažnai siejama su išmintimi, susitaikymu ir dvasiniu stabilumu. Rytų tradicijose tyla bei vidinė pusiausvyra gali reikšti sąmoningą savitvardą. Krikščioniškame kontekste taika siejama su santarve, atleidimu ir gyvenimu be priešiškumo.
Kai kuriuose vardų aiškinimuose Ramantas gretinamas su ramybės, o ne vien tylos idėja. Toks skirtumas svarbus, nes ramybė gali reikšti ir aktyvų taikos kūrimą. Rašytiniuose vardų aiškinimuose dažniausiai pateikiamos būtent taikos ir ramumo interpretacijos.
