Ralfas siejamas su senosios germanų kalbos žodžių junginiu „rad“ ir „wulf“. „Rad“ reiškia patarimą arba išmintingą sprendimą. „Wulf“ lietuviškai verčiamas kaip vilkas. Pažodinė junginio reikšmė yra „patarimo vilkas“ arba „vilkas patarėjas“.
Ralfas dažnai aiškinamas kaip vardas, jungiantis išmintį ir laukinę jėgą. Tai nėra vienintelis galimas vertimas. Kai kuriuose vardų žinynuose pateikiamos formuluotės „išmintingas patarėjas“ arba „vilko patarimas“. Jos perteikia simbolinį aiškinimą, o ne pažodinį vertimą.
Vilkas įvairiose Europos tradicijose simbolizavo ištvermę, laisvę ir gebėjimą veikti bendruomenėje. Patarimo motyvas senosiose kultūrose siejosi su išmintimi, patirtimi ir sprendimų priėmimu. Šios sąsajos priklauso simbolikai, todėl neapibūdina konkretaus žmogaus savybių.
Viduramžių kultūroje vilko įvaizdis galėjo reikšti apsaugą ir drąsą. Vėlesniais laikotarpiais vardų reikšmės dažnai buvo aiškinamos laisviau. Dėl to šiam vardui priskiriamos ir racionalumo, ir nepriklausomybės interpretacijos. Jos papildo tradicinį žodžių junginio paaiškinimą, tačiau nepakeičia jo kalbinės prasmės.
