Radolfas reiškia „garsus vilkas“ arba „šlovingas vilkas“. Pažodinis aiškinimas siejamas su senovės germanų žodžiais „hrōþ“ ir „wulf“. Pirmasis elementas reiškia šlovę, garsą arba reputaciją. Antrasis elementas reiškia vilką.
Ši reikšmė pirmiausia apibūdina sudurtinio žodžio sandarą. Ji nėra tiesioginis žmogaus savybių aprašymas. Vilkas germanų tradicijose dažnai simbolizavo laukinę galią, ištvermę ir nepriklausomybę. Kartu jis galėjo reikšti ištikimybę savo grupei bei gebėjimą išgyventi sudėtingomis sąlygomis.
Šlovės motyvas senosiose vardų tradicijose buvo siejamas su geru vardu, pripažinimu ir garbinga reputacija. Todėl simboliniu požiūriu reikšmė gali jungti gyvybingumą su visuomeniniu įvertinimu. Tai kultūrinė interpretacija, o ne patikrinama asmens prognozė.
Kai kuriuose šaltiniuose pateikiami artimi vertimai „garsusis vilkas“ arba „šlovingas vilkas“. Skirtumai atsiranda dėl skirtingo germanų šaknų vertimo. Radolfas išlaiko abi pagrindines reikšmės dalis, todėl jo semantika išlieka aiškiai atpažįstama.
