Radegunda siejama su senosios germanų kalbos junginiu Radegundis. Jo pažodinis vertimas dažniausiai aiškinamas kaip „karo patarimas“ arba „mūšio sprendimas“. Pirmoji junginio dalis reiškia patarimą, sprendimą ar išmintingą nuostatą. Antroji dalis siejama su kova, mūšiu arba kariniu veiksmu.
Ši reikšmė nėra tiesioginis asmens apibūdinimas. Ji veikiau perteikia gebėjimą priimti sprendimus sudėtingomis aplinkybėmis. Simboliniuose aiškinimuose karo motyvas gali reikšti ne fizinį konfliktą, o išbandymų įveikimą. Patarimas tuomet siejamas su apdairumu, strateginiu mąstymu ir atsakomybe.
Kai kuriuose šaltiniuose pateikiamas artimas vertimas „mūšio patarėja“. Kitas aiškinimas labiau pabrėžia „karo išmintį“ arba „kovos sprendimą“. Šios formuluotės perteikia panašią prasmę, tačiau nėra visiškai pažodinės.
Viduramžių krikščioniškoje tradicijoje reikšmė įgijo papildomą simbolinį sluoksnį. Kova galėjo būti suprantama kaip dvasinis išbandymas, o patarimas – kaip moralinis pasirinkimas. Radegunda todėl gali būti suvokiama kaip sprendimo, ištvermės ir atsakomybės simbolis. Tai kultūrinė interpretacija, o ne žodyno reikšmė.
