Rachelė pažodžiui reiškia „avis“ arba „ėriavedė“. Ši reikšmė siejama su hebrajų žodžiu „רָחֵל“ (Raḥel), į lietuvių kalbą verčiamu kaip „avis“. Senovės Artimųjų Rytų visuomenėse avis buvo svarbus pragyvenimo šaltinis. Todėl žodis turėjo konkrečią, kasdienę gyvulininkystės reikšmę.
Religinėje tradicijoje Rachelė simboliškai siejama su motinyste, šeima ir ilgesiu. Tokios sąsajos kyla iš biblinio pasakojimo, o ne iš tiesioginio žodžio vertimo. Žydų kultūroje Rachelės atvaizdas ilgainiui tapo motiniško rūpesčio ir užtarimo simboliu. Ši interpretacija ypač susijusi su jos kapo vieta ir pranašo Jeremijo tekstu.
Kai kuriuose aiškinimuose reikšmė tikslinama kaip „moteriška avis“ arba „ėriavedė“. Šie variantai remiasi skirtingu hebrajiško žodžio perteikimu. Viduramžių religinėje literatūroje vardas dažnai aiškintas per biblinį pasakojimą. Šiuolaikiniame vartojime pažodinė reikšmė dažnai lieka kultūriniame, o ne kasdieniame lygmenyje.
