Pranciška pažodžiui siejama su reikšmėmis „prancūzė“, „frankė“ arba „laisva moteris“. Šie aiškinimai remiasi lotynišku žodžiu Franciscus, reiškiančiu prancūzišką arba frankų tautai priklausantį žmogų. Viduramžių Europoje žodis „frankas“ kai kuriuose šaltiniuose buvo siejamas ir su laisvės samprata.
Todėl vardas gali būti verčiamas ne viena forma. Pažodinis vertimas labiau pabrėžia tautinę kilmę, o simbolinis aiškinimas iškelia laisvę, nepriklausomybę ir vidinį orumą. Šios simbolinės sąsajos nėra tiesioginė žodyno reikšmė.
Krikščioniškoje tradicijoje reikšmė susijusi su šventuoju Pranciškumi Asyžiečiu. Jo vardas tapo paplitęs dėl religinės pagarbos ir vienuolinių bendruomenių įtakos. Moteriška forma Pranciška perteikia tą pačią vardyno tradiciją.
Kai kuriuose aiškinimuose vardas siejamas su paprastumu, taika ir pagarba kūrinijai. Tokios interpretacijos kyla iš šventojo Pranciškaus gyvenimo pasakojimų, o ne iš pačios žodinės reikšmės. Skirtingais laikotarpiais vardas galėjo reikšti prancūzišką kilmę, religinį pasirinkimą arba laisvės simbolį.
