Polikarpas reiškia „derlingas“, „vaisingas“ arba „duodantis daug vaisių“. Ši reikšmė siejama su senovės graikų žodžiais polys, reiškiančiu „daug“, ir karpos, reiškiančiu „vaisius“.
Pažodinis aiškinimas nurodo gausų derlių, produktyvumą ir žemės dosnumą. Senovės graikų kultūroje vaisingumas buvo siejamas su žemės derlingumu, šeimos tęstinumu ir klestėjimu. Šios sąsajos priklausė simbolinei pasaulėžiūrai, todėl jos neapibūdina konkretaus žmogaus savybių.
Krikščioniškoje tradicijoje reikšmė įgijo papildomą dvasinį atspalvį. Derlingumas galėjo simbolizuoti gerus darbus, tikėjimo vaisius ir prasmingą tarnystę. Tokia interpretacija ypač susijusi su ankstyvosios krikščionybės tekstais bei šventųjų kultu.
Polikarpo reikšmė skirtinguose laikotarpiuose buvo suvokiama tiesiogiai arba perkeltine prasme. Žemdirbiškoje aplinkoje ji priminė gausų derlių. Religinėje aplinkoje ji dažniau žymėjo dvasinį vaisingumą. Kai kuriuose šaltiniuose pabrėžiama ne tik gausa, bet ir gebėjimas duoti apčiuopiamą rezultatą. Todėl vardas jungia gamtinį ir simbolinį reikšmės sluoksnius.
