Pijus reiškia „pamaldus“, „dieviškai pagarbus“ arba „doras“. Ši reikšmė siejama su lotynų kalbos žodžiu pius, lietuviškai reiškiančiu pamaldų, pareigingą ir gerbiantį dievybę žmogų.
Senovės romėnų vartosenoje pius apibūdino asmenį, ištikimą dievams, šeimai ir pareigai. Ši sąvoka apėmė religinę pagarbą, moralinį atsakingumą bei lojalumą artimiesiems. Todėl pažodinė reikšmė neapsiribojo vien tik religingumu.
Krikščioniškoje tradicijoje Pijus siejamas su maldingumu, nuolankumu ir pagarba Dievui. Popiežių varduose ši reikšmė įgavo religinio atsidavimo bei dorovinio autoriteto atspalvį. Tai kultūrinė interpretacija, o ne mokslinis asmenybės apibūdinimas.
Kai kuriuose aiškinimuose vardui priskiriama ir pareigingumo reikšmė. Toks aiškinimas kyla iš romėniškos pietas sampratos, apėmusios pareigą šeimai, valstybei bei dievams. Skirtingais laikotarpiais Pijus buvo suvokiamas kaip pamaldumo, ištikimybės ir doros simbolis.
Šiuolaikinėje kalboje ši reikšmė dažniausiai suprantama kaip religinio atsidavimo ženklas. Platesniame kultūriniame kontekste ji gali reikšti pagarbą tradicijai, sąžiningumą ir atsakomybę. Pastarieji bruožai yra simbolinės interpretacijos, o ne tiesioginis vardo vertimas.
