Pijonija siejama su bijūno žiedu, grožiu ir išskirtine augalo išvaizda. Pažodinis aiškinimas remiasi augalo pavadinimu, o ne žmogaus savybių apibūdinimu.
Vardo reikšmės šaltiniu laikomas senovės graikų žodis Paeonia, lietuviškai siejamas su bijūnu. Graikų tradicijoje šis augalas buvo susijęs su gydomosiomis galiomis ir dievų pasauliu. Vėliau bijūnas įgijo puošnumo, klestėjimo ir garbės simboliką.
Kinijos kultūroje bijūnas ilgai laikytas kilnumo, turto ir garbės ženklu. Jis buvo siejamas su imperatoriška aplinka bei iškilmingomis progomis. Japonijoje bijūno vaizdinys dažnai reiškia grožį, drąsą ir rafinuotumą.
Europos tradicijose gėlė dažnai simbolizavo meilę, sėkmę ir gausą. Tokios sąsajos yra kultūrinės interpretacijos, o ne oficiali vardo reikšmė. Kai kuriuose aiškinimuose pabrėžiamas pats augalas, kituose – jo žiedų puošnumas ir gydomoji praeitis.
Pijonija gali būti suvokiama kaip gėliškas, gamtinės kilmės vardas. Jo reikšmę sudaro augalo pavadinimas ir per amžius susiformavusi simbolika. Lietuviškame kontekste jis pirmiausia primena ryškų, dekoratyvų ir lengvai atpažįstamą bijūno žiedą.
