Perpetua yra lotyniškas žodis ir moteriškosios giminės forma, lietuviškai verčiama „amžina“, „nuolatinė“ arba „nenutrūkstanti“. Ši reikšmė nusako tęstinumą, pastovumą ir tai, kas nesibaigia per trumpą laiką.
Perpetua reikšmė pirmiausia siejama su lotynų būdvardžiu perpetuus. Jo reikšmės apima ilgalaikiškumą, pastovumą ir nenutrūkstamą vyksmą. Vertimas „amžina“ yra tiesioginis, tačiau konkrečiame kontekste gali reikšti ir „nuolatinė“.
Krikščioniškoje tradicijoje ši reikšmė įgijo dvasinį atspalvį. Ji galėjo simbolizuoti tikėjimo tęstinumą, ištikimybę ir gyvenimą, suvokiamą kaip peržengiantį žemišką laiką. Tai kultūrinė interpretacija, o ne papildoma žodyninė reikšmė.
Romėnų kultūroje žodis perpetuus galėjo apibūdinti teisines, religines arba politines sąvokas, kurioms buvo priskiriamas ilgalaikis galiojimas. Viduramžiais šis žodis dažnai sietas su amžinybės ir dieviškojo tęstinumo sampratomis.
Perpetua todėl gali būti aiškinama dvejopai. Pažodinė reikšmė yra „amžina“ arba „nuolatinė“, o simbolinė reikšmė siejama su ištverme, tęstinumu ir dvasiniu pastovumu.
