Penelopė dažniausiai aiškinama kaip „audėja“ arba „ta, kuri audžia“. Šis aiškinimas siejamas su senovės graikų žodžiu pēnē, reiškiančiu audinio ataudą ar verpimo siūlą. Prie jo kartais pridedamas žodis ōps, reiškiantis akį arba veidą, tačiau toks skaidymas nėra visiškai tikras.
Kitas tradicinis aiškinimas sieja vardą su graikišku žodžiu, reiškiančiu laukinę antį. Ši versija remiasi senaisiais pasakojimais apie antį, kuri esą globojo paliktą kūdikį. Kalbininkai šį aiškinimą vertina atsargiai, nes jis gali būti vėlesnė liaudiška interpretacija.
Senovės graikų kultūroje vardas įgijo papildomą simbolinį turinį per Homero epą „Odisėja“. Ten Penelopė vaizduojama audžianti ir ardanti audinį, kol laukia sugrįžtančio Odisėjo. Todėl audimas tapo ištikimybės, kantrybės ir išradingumo simboliu. Tai kultūrinė interpretacija, o ne tiesioginis pažodinis vertimas.
Skirtingais laikotarpiais vardas buvo suvokiamas per tekstilės amato, šeimos laukimo ir gudrios strategijos vaizdinius. Vardo reikšmės aiškinimai nėra visiškai vienodi, todėl patikimiausia nurodyti kelias tradicijas.
