Pelagija reiškia „jūrinė“ arba „susijusi su jūra“. Ši reikšmė siejama su senovės graikų žodžiu „pélagos“, reiškiančiu „jūra“, „atvira jūros erdvė“ arba „toluma“. Moteriškoji forma kilo iš graikiško vardo Pelagios.
Pelagija pažodžiui nurodo ryšį su jūra, o ne konkrečią asmens savybę. Senovės graikų kultūroje jūra reiškė kelionę, prekybą, nežinomybę ir ryšį tarp skirtingų kraštų. Todėl simboliniu lygmeniu Pelagija gali būti siejama su horizontu, erdve ir laisvu judėjimu. Šios sąsajos priklauso kultūriniam aiškinimui, o ne tikrajai vardo leksinei reikšmei.
Krikščioniškoje tradicijoje Pelagija tapo šventųjų vardu. Dėl to jūros reikšmė ilgainiui papildyta religiniais pasakojimais ir asmenvardžio vartosena. Kai kuriuose šaltiniuose vardas aiškinamas kaip „jūros mergelė“ arba „jūros kilmės“, tačiau tai yra išplėstiniai, ne pažodiniai vertimai. Pelagija reikšmė skirtingais laikotarpiais išliko susijusi su vandeniu, platuma ir jūrine erdve.
