Patrimpas lietuvių mitologijoje siejamas su vandeniu, derliumi, žemės vaisingumu ir gyvybės atsinaujinimu. Jo reikšmė dažniausiai aiškinama per globojančios gamtos dievybės vaizdinį.
Originali forma Potrimpus užrašyta senprūsiškuose šaltiniuose. Lietuviškai ji perteikiama kaip Patrimpas, tačiau tikslus pažodinis vertimas nėra patikimai nustatytas. Kalbininkai nesutaria, ar vardas susijęs su atskiru dievybės vardu Trimpas, ar su senesniu baltišku žodžių kamienu.
Prūsų tradicijoje ši dievybė siejama su javais, šaltiniais ir derlingumu. Lietuvių mitologijos aiškinimuose ji dažnai vaizduojama kaip gyvybę palaikančių gamtos galių simbolis. Tokia interpretacija remiasi istoriniais šaltiniais, o ne tiesioginiu vardo vertimu.
Vanduo baltų pasaulėžiūroje reiškė gyvybę, apsivalymą ir nuolatinį judėjimą. Derlius simbolizavo bendruomenės išlikimą, metų ciklą ir žemės dosnumą. Todėl Patrimpas kultūrinėje vaizduotėje siejamas su gamtos atsinaujinimu ir žemės produktyvumu.
Skirtingais laikotarpiais šis vardas aiškintas nevienodai. Vieni tyrinėtojai pabrėžė vandens globą, kiti akcentavo derlingumo funkciją. Šie skirtumai rodo, kad vardo reikšmę reikia vertinti platesniame baltų mitologijos kontekste.
