Patricijus reiškia kilmingą žmogų arba patricijų. Žodis siejamas su lotynų kalbos daiktavardžiu patricius, lietuviškai reiškiančiu kilmingąjį.
Senovės Romoje patricijais vadinti privilegijuoti piliečiai, priklausę senosioms aristokratų giminėms. Šis statusas buvo susijęs su politinėmis teisėmis, religinėmis pareigomis ir visuomenine įtaka. Todėl reikšmė pirmiausia nusako socialinę padėtį, o ne asmens savybes.
Vėlesnėse Europos tradicijose Patricijus imtas sieti su kilnumu, garbe ir aukšta kilme. Tokios sąsajos yra kultūrinės interpretacijos, o ne tiesioginis žodžio vertimas. Krikščioniškame kontekste reikšmę papildomai sustiprino šventojo Patriko kultas, nors jo vardas yra atskira vardo forma.
Kai kuriuose aiškinimuose nurodoma platesnė sąsaja su lotynų žodžiu pater, reiškiančiu tėvą. Ši versija pabrėžia priklausymą gerbiamai giminei arba tėvų namams. Patricijus skirtingais laikotarpiais galėjo reikšti ir aristokratą, ir kilmingos kilmės asmenį.
