Paskalis reiškia „velykinis“ arba „susijęs su Velykomis“. Ši reikšmė siejama su lotynų kalbos būdvardžiu paschalis, reiškiančiu „Velykų“ arba „Velykinis“. Žodis apibūdina ryšį su svarbia krikščionių liturgine švente.
Religiniame kontekste ši reikšmė nurodo Kristaus prisikėlimo šventę. Todėl ji simboliškai siejama su atsinaujinimu, viltimi, šviesa ir nauja pradžia. Šios simbolinės sąsajos priklauso kultūriniam aiškinimui, o ne pažodinei vardo reikšmei.
Paskalis kai kur aiškinamas ir kaip „Velykų laikotarpiui priklausantis“. Toks variantas išlaiko tą pačią semantinę kryptį, tačiau pabrėžia laiką, o ne pačią šventę. Rytų ir Vakarų krikščioniškose tradicijose Velykos turi panašią religinę svarbą.
Viduramžių vardų aiškinimuose su Velykomis susiję vardai dažnai įgydavo religinį ir simbolinį atspalvį. Jie galėjo priminti krikšto, tikėjimo ar šventinės dienos aplinkybes. Paskalis šiuo požiūriu reiškia ne savybę, o ryšį su konkrečia religine švente.
