Palma reiškia „palmę“ arba „pergalės palmės šakelę“. Šis aiškinimas siejamas su lotynų kalbos žodžiu palma, lietuviškai reiškiančiu palmę.
Palma simbolizuoja gyvybingumą, atsparumą ir gebėjimą augti sudėtingomis sąlygomis. Šie bruožai kyla iš pačios palmės vaizdinio, o ne iš asmens savybių nustatymo. Senovės Viduržemio jūros kultūrose palmės šakelė reiškė pergalę, taiką ir garbę.
Senovės Graikijoje bei Romoje palmės šakelės buvo siejamos su laimėjusiais atletais ir karo vadais. Krikščioniškoje tradicijoje ji tapo kankinystės, tikėjimo ir dvasinės pergalės ženklu. Dėl šio simbolinio sluoksnio Palma gali būti suvokiama ne vien kaip augalo pavadinimas.
Kai kuriuose aiškinimuose Palma siejama tiesiogiai su palme, o kituose akcentuojama pergalės šakelė. Abi reikšmės remiasi tuo pačiu lotynišku žodžiu. Viduramžių mene palmės šakelė dažnai vaizduota šventųjų atvaizduose. Vėlesnėje kultūroje palmė įgijo ir ramybės, saulės bei egzotiškų kraštų simboliką.
