Otilija reiškia „turtas“, „nuosavybė“ arba „gerovė“. Ši reikšmė siejama su senosios vokiečių kalbos žodžiu „od“, reiškiančiu turtą ar paveldėtą nuosavybę.
Pažodinis aiškinimas pabrėžia materialų pagrindą, paveldą ir saugų gyvenimo pagrindą. Vėlesnėse tradicijose šis turinys dažnai suprastas plačiau. Turtas galėjo reikšti ne tik pinigus, bet ir šeimos palikimą, žinias, žemę ar dvasines vertybes.
Viduramžių krikščioniškoje kultūroje gerovė buvo siejama su atsakomybe. Paveldėta nuosavybė turėjo tarnauti šeimai, bendruomenei ir labdarai. Todėl reikšmė įgavo ne vien gausos, bet ir rūpestingo naudojimo atspalvį.
Kai kuriuose aiškinimuose vardui priskiriama ir klestėjimo prasmė. Tai simbolinė interpretacija, o ne pažodinis kalbinis vertimas. Skirtingais laikotarpiais Otilija galėjo būti suvokiama kaip šeimos gerovės, saugumo ir išsaugoto paveldo ženklas.
Šiuolaikiniame kontekste ši reikšmė dažnai aiškinama metaforiškai. Turtas gali simbolizuoti sukauptą patirtį, artimųjų paramą ir vidinius išteklius. Toks aiškinimas papildo, bet nepakeičia pirminės žodinės reikšmės.
