Osmundas reiškia „dieviška apsauga“ arba „dievų globėjas“. Reikšmė siejama su senųjų germanų žodžių junginiu, kuriame vartojamas dievybę nusakantis dėmuo ir apsaugą reiškiantis žodis. Lietuviškas vertimas perteikia globos, saugojimo ir dieviškos paramos idėją.
Pirmasis reikšmės dėmuo senosiose germanų tradicijose buvo susijęs su dievybe arba dvasine galia. Antrasis dėmuo reiškė apsaugą, globą, gynybą ar priežiūrą. Todėl Osmundas gali būti suprantamas kaip simbolinis palinkėjimas būti saugomam aukštesnių jėgų.
Germanų kultūrose apsauga buvo svarbi šeimos, bendruomenės ir kario pasaulėžiūroje. Ši reikšmė dažnai siejosi su atsakomybe už artimuosius ir namų saugumą. Krikščioniškame kontekste dieviškos globos samprata įgijo religinį atspalvį. Ji galėjo būti siejama su Dievo globa ir šventųjų užtarimu.
Kai kuriuose šaltiniuose pateikiamas artimas aiškinimas „dieviškasis gynėjas“. Ši versija labiau pabrėžia veiksmą, o ne apsaugos būseną. Simbolinėse interpretacijose vardas siejamas su globa, pareiga ir dvasiniu saugumu. Tai yra kultūriniai aiškinimai, o ne moksliškai nustatytos asmens savybės.
