Orlandas dažniausiai aiškinamas kaip „garsus krašte“ arba „krašte išgarsėjęs“. Ši interpretacija siejama su senąja germanų žodžių daryba. Joje jungiamas šlovę reiškiantis dėmuo ir kraštą, žemę arba teritoriją nusakantis dėmuo.
Pažodinė reikšmė pabrėžia ne vien asmeninį garsumą. Ji nurodo žmogų, kurio vardas arba darbai plačiai žinomi tam tikroje bendruomenėje. Lietuviškas vertimas „garsus krašte“ išlaiko šį teritorinį reikšmės aspektą.
Viduramžių Europos tradicijoje tokia reikšmė buvo siejama su kario šlove, valdovo autoritetu ir ištikima tarnyste. Tai kultūrinė interpretacija, o ne įrodytas asmenybės apibūdinimas. Prancūzų ir italų literatūroje vardas įgijo herojiškų bei riteriškų asociacijų.
Kai kuriuose šaltiniuose reikšmė verčiama kaip „šlovinga žemė“ arba „garsusis krašto valdovas“. Šie variantai priklauso nuo pasirinkto senųjų žodžių aiškinimo. Tikslesnis bendras aiškinimas išlieka susijęs su šlove ir kraštu.
Vardo reikšmės suvokimas kito priklausomai nuo epochos. Viduramžiais ji skambėjo kaip garbės ženklas, o vėliau tapo literatūriniu ir kultūriniu simboliu. Orlandas šiandien pirmiausia suprantamas kaip tradicinis vyriškas vardas, turintis iškilų semantinį atspalvį.
