Orinta dažniausiai aiškinama kaip lietuviškos kilmės vardas, siejamas su žodžiu „ori“. Lietuviškai „ori“ reiškia savimi pasitikintį, garbingą, orų arba kilnaus elgesio žmogų. Todėl pažodinė vardo reikšmė gali būti perteikiama žodžiais „ori“, „garbinga“ arba „kilni“.
Šis aiškinimas nėra visiškai patvirtintas vieningu kalbininkų sutarimu. Vardų žinynuose gali pasitaikyti ir laisvesnių interpretacijų, siejančių Orintą su vidine laikysena, pagarba bei kilnumu. Tokie paaiškinimai dažniausiai remiasi panašumu į lietuvišką žodį, o ne senoviniu rašytiniu šaltiniu.
Lietuviškoje kultūroje orumas siejamas su pagarba sau, santūrumu ir gebėjimu išlaikyti savąjį principingumą. Tai kultūrinė simbolika, o ne objektyvus asmens apibūdinimas. Krikščioniškoje tradicijoje kilnumas dažnai siejamas su dorybe, pagarba artimui ir sąžiningu elgesiu. Senesnėje visuomenėje orumas dažnai priklausė nuo elgesio, šeimos reputacijos ir atliekamų pareigų.
Orinta gali būti suprantama kaip „ori moteris“ arba „kilnios laikysenos asmenybė“. Šie vertimai yra aiškinamojo pobūdžio, nes vardas neturi vienos visuotinai pripažintos reikšmės.
