Opulencija reiškia prabangą, gausą ir materialinę gerovę. Pažodžiui šis žodis siejamas su lotynų kalbos žodžiu „opulentia“, lietuviškai reiškiančiu turtą, perteklių arba klestėjimą.
Opulencija gali apibūdinti gausų gyvenimo būdą, prabangiai įrengtą aplinką ar išteklių perteklių. Reikšmė dažnai susijusi su daiktais, kurie rodo aukštą medžiaginę gerovę. Kai kuriuose kontekstuose ji reiškia ne tik turtą, bet ir gausų, puošnų reiškinio pobūdį.
Vakarų Europos kultūroje opulencija dažnai siejama su rūmų aplinka, prabangiu menu ir iškilmingomis ceremonijomis. Senovės Romos tradicijoje gausa buvo vaizduojama per turtą, derlių ir valstybės klestėjimą. Šios sąsajos yra kultūrinės interpretacijos, o ne vienintelė pažodinė reikšmė.
Religiniame mene prabanga kartais simbolizuoja žemišką galią, o kartais tampa tuštybės ženklu. Literatūroje tas pats įvaizdis gali reikšti grožį, perteklių arba moralinį pavojų. Opulencija todėl turi ir teigiamą, ir kritišką reikšmės atspalvį.
