Olia reiškia „šventa“ arba „palaiminta“. Šis aiškinimas siejamas su senovės skandinavų žodžiu heilagr, lietuviškai reiškiančiu „šventas“.
Pažodinė reikšmė nurodo sakralumą, tyrumą ir ypatingą ryšį su dvasine sfera. Religinėse tradicijose šventumas dažnai siejamas su pagarba, pašaukimu ir gyvenimo prasme. Šios sąsajos priklauso simbolinei interpretacijai, o ne žmogaus savybių prognozei.
Krikščioniškame kontekste reikšmė gali priminti pašventintą gyvenimą, maldingumą ir globą. Skandinavų kultūros sluoksnyje tas pats žodis buvo vartojamas sakraliai erdvei arba asmeniui nusakyti. Rytų Europos vardų tradicijose reikšmė ilgainiui buvo suvokiama kaip garbingumo ir dvasinio tyrumo ženklas.
Kai kuriuose šaltiniuose pateikiamas ir aiškinimas „šventoji“ arba „ta, kuri priklauso šventumui“. Tai semantinės formuluotės, išreiškiančios tą pačią pagrindinę idėją. Olia reikšmė skirtingais laikotarpiais galėjo įgyti religinį, kultūrinį arba simbolinį atspalvį. Šiuolaikiniame vartojime ji dažniausiai suprantama kaip šventumo ir palaiminimo nuoroda.
