Olga pažodžiui siejama su senovės skandinavų žodžiu „heilagr“, kuris lietuviškai reiškia „šventas“ arba „šventasis“. Ši reikšmė apibūdina sakralumą, pagarbą ir ypatingą dvasinį statusą.
Vardo prasmė pirmiausia susijusi su religine kalba ir šventumo samprata. Krikščioniškoje tradicijoje šventumas reiškia artumą Dievui, dorą gyvenimą ir pasišventimą. Tai kultūrinis bei religinis aiškinimas, o ne žmogaus asmenybės apibūdinimas.
Skirtingose Europos tradicijose šventumo reikšmė buvo siejama su apsauga, palaiminimu ir pagarba protėviams. Senosiose skandinavų visuomenėse tokie žodžiai galėjo žymėti tai, kas laikoma neliečiama arba skirta dievybėms. Vėliau ši prasmė įgijo krikščionišką atspalvį.
Kai kuriuose šaltiniuose vardas aiškinamas ir kaip „šventa moteris“ arba „palaimintoji“. Šios formuluotės perteikia tą pačią pagrindinę semantinę kryptį, tačiau nėra atskira pažodinė reikšmė. Olga reikšmė skirtingais laikotarpiais išlaikė ryšį su pagarba, sakralumu ir išaukštinimu.
