Olegas siejamas su senovės skandinavų žodžiu helgr, reiškiančiu „šventas“ arba „palaimintas“. Šis vertimas apibūdina religinį pašventimą, išskirtą statusą ir ryšį su dieviškąja tvarka.
Žodis helgr senosios skandinavų tradicijos aplinkoje reiškė tai, kas laikoma neliečiama, išskirta arba priklausoma sakraliai sričiai. Todėl Olegas simboliškai gali būti siejamas su pagarba, dvasiniu tyrumu ir apsauga. Šios sąsajos yra kultūrinės interpretacijos, o ne patikrinamos žmogaus savybių prognozės.
Rytų Europos tradicijose reikšmė ilgainiui buvo suvokiama per vardo istorines ir religines asociacijas. Krikščioniškame kontekste žodis „šventas“ įgavo moralinio pašaukimo bei palaiminimo atspalvį. Senosiose germanų tradicijose artimas žodis galėjo žymėti sakralų asmenį, vietą ar objektą.
Kai kuriuose šaltiniuose pateikiamas ir trumpesnis vertimas „šlovingas“. Šis aiškinimas laikomas susijusiu su platesne senųjų germanų žodžių reikšmių raida. Olegas šiuo požiūriu gali simbolizuoti garbę, orumą ir išskirtinumą, tačiau tokia simbolika priklauso tradiciniam vardų aiškinimui.
