Olavas reiškia „protėvio įpėdinis“ arba „protėvio palikimo paveldėtojas“. Ši reikšmė siejama su senovės skandinavų žodžiu Áleifr. Lietuviškai jis perteikiamas kaip protėvio įpėdinis, paveldėtojas arba palikuonis.
Pagrindinė reikšmė pabrėžia tęstinumą tarp ankstesnių ir vėlesnių kartų. Ji gali simbolizuoti šeimos atmintį, tradicijų išsaugojimą ir perduodamą atsakomybę. Tokios sąsajos yra simbolinės interpretacijos, o ne moksliškai nustatytos asmens savybės.
Kai kuriuose vardų aiškinimuose pateikiama artima reikšmė „protėvio palikimas“. Kituose akcentuojamas paveldėtojo arba teisėto įpėdinio vaidmuo. Šie skirtumai atsiranda dėl skirtingo senųjų žodžio dalių aiškinimo.
Skandinavų kultūroje protėvių ryšys buvo susijęs su giminės tęstinumu ir istorine atmintimi. Viduramžių tradicijoje paveldėjimas reiškė ne tik turtą, bet ir pareigą šeimai. Dėl šio konteksto Olavas dažnai suvokiamas kaip paveldėtos istorijos ženklas. Šiuolaikiniame vartojime reikšmė dažniausiai aiškinama kultūriškai, nesiejant jos su konkrečiu socialiniu vaidmeniu.
