Oksana dažniausiai siejama su graikų kilmės žodžiu „xenía“, reiškiančiu svetingumą, vaišingumą arba santykį su viešnia. Lietuviškai ši reikšmė gali būti perteikiama kaip „svetinga viešnia“ arba „svetingumo globojama“. Senovės graikų kultūroje svetingumas buvo ne vien mandagumo ženklas. Jis laikytas moraline pareiga, susijusia su pagarba keliautojui ir dievų globa.
Reikšmė „viešnia“ pabrėžia žmogaus atėjimą iš kitos vietos. Reikšmė „svetingumas“ labiau akcentuoja priėmimą, rūpestį ir atvirumą. Šie aiškinimai priklauso tai pačiai graikų žodžių grupei, tačiau jų vartosena skirtinga. Kai kuriuose vardų aiškinimuose Oksana siejama su draugiškumu ir palankiu sutikimu. Tokia interpretacija yra simbolinė, o ne mokslinis asmenybės apibūdinimas.
Oksana krikščioniškame ir slavų kultūriniame kontekste dažnai suvokiama kaip tradicinis moters vardas. Jo reikšmė ilgainiui įgijo šiltesnį, šeimyniškesnį atspalvį. Oksana gali būti aiškinama kaip vardas, primenantis pagarbą svečiui, keliautojui ir kitokios patirties žmogui. Todėl pagrindinė jo reikšmė jungia viešnagę, priėmimą ir kultūrinį atvirumą.
