Odilija dažniausiai aiškinama kaip „kova už gerovę“ arba „mūšyje saugoma turtinė galia“. Pažodinė reikšmė siejama su senosios vokiečių aukštaičių kalbos žodžiais odal, reiškiančiu paveldą ar turtą, ir hiltia, reiškiančiu kovą.
Ši reikšmė jungia dvi sąvokas: tai, kas paveldėta, ir pastangas tai apginti. Todėl vardas gali simbolizuoti ištikimybę šeimos tradicijai, atsakomybę bei atkaklų siekį išsaugoti vertingus dalykus. Tokia simbolika nėra tiesioginis asmens apibūdinimas.
Viduramžių krikščioniškoje tradicijoje reikšmę papildė šventosios Odilės kultas. Jos istorijoje svarbi dvasinio pašaukimo, tikėjimo ir globos tema. Šiame kontekste vardas kartais suvokiamas kaip atsidavimo bei vidinės šviesos ženklas.
Kai kuriuose vardų šaltiniuose pateikiama ir trumpesnė reikšmė „turtinga karyba“ arba „paveldėto turto gynėja“. Šie variantai kyla iš skirtingo senųjų žodžių aiškinimo. Odilija kultūriškai siejama ne tik su materialiu turtu, bet ir su dvasiniu paveldu, šeimos atmintimi bei saugomomis vertybėmis.
