Nutautas siejamas su lietuvišku žodžiu „tauta“, reiškiančiu žmonių bendruomenę arba tautinę visumą. Šis žodis lietuvių kalboje žymi bendrą kilmę, kultūrą, kalbą ir istorinę savimonę.
Pažodinė vardo sandara nėra visiškai vienareikšmė. Jo pagrindas aiškiai siejamas su „taut-“ šaknimi, tačiau pirmosios dalies „nu-“ reikšmė asmenvardyje gali būti aiškinama skirtingai. Viena interpretacija vardą sieja su priklausymu tautai arba tautos dalimi. Kita interpretacija pabrėžia ryšį su tautos telkimu ir jos tęstinumu.
Nutautas simboliškai gali reikšti žmogų, susijusį su bendruomene, protėvių atmintimi ir kultūros išsaugojimu. Tokia simbolika būdinga tradicijoms, kuriose asmenvardžiai išreiškia šeimos ryšį su kraštu. Tai kultūrinė interpretacija, o ne patikrintas asmens savybių apibūdinimas.
Lietuviškoje vardų sampratoje tautos motyvas dažnai siejamas su tapatybe, atsakomybe ir istoriniu tęstinumu. Senesniais laikotarpiais tokie vardų elementai galėjo pabrėžti bendruomeninę priklausomybę. Šiuolaikiniame kontekste reikšmė dažniau suprantama kaip pagarba tautinei kultūrai ir kalbai.
