Norvyda dažniausiai aiškinama kaip dvikamienis lietuviškas vardas, siejamas su norėjimo ir regėjimo idėjomis. Pažodinis aiškinimas galėtų būti „norėti išvysti“ arba „trokšti pamatyti“.
Pirmasis dėmuo siejamas su lietuvišku veiksmažodžiu „norėti“. Antrasis dėmuo gretinamas su šaknimi „vyd-“, susijusia su regėjimu, matymu arba išvydimu. Toks aiškinimas yra kalbinė interpretacija, o ne vienintelis oficialiai patvirtintas vertimas.
Norvyda simboliškai gali reikšti žvilgsnį į ateitį, siekį pažinti ir troškimą suprasti pasaulį. Šios reikšmės kyla iš žodinių dėmenų, todėl jos priklauso simboliniam vardų aiškinimui.
Baltų vardų tradicijoje regėjimo motyvas galėjo sietis su įžvalgumu, pažinimu ir gebėjimu pastebėti aplinką. Tai kultūrinė interpretacija, kurios nereikėtų laikyti istoriniu faktu.
Kai kuriuose aiškinimuose antrasis dėmuo suvokiamas plačiau. Jis gali reikšti ne tik fizinį matymą, bet ir atskleidimą, supratimą arba ateities nuojautą. Todėl Norvyda reikšmė kartais perteikiama kaip „norinti pažinti“.
