Norvilas siejamas su lietuviškais žodžiais „norėti“ ir „viltis“. Pažodinis aiškinimas gali būti perteikiamas kaip „tas, kuris trokšta vilties“ arba „geidžiantis vilties“.
Ši reikšmė nėra vienintelė visiškai nustatyta interpretacija. Dvikamienių lietuviškų vardų dėmenys dažnai aiškinami prasminiu, o ne tiesioginiu sakinio principu. Todėl Norvilas gali būti suprantamas ir kaip „norintis gero“, jei antrasis dėmuo siejamas su vilties bei palankaus likimo samprata.
Lietuvių tradicijoje noras dažnai reiškia siekį, troškimą ir kryptingą siekimą. Viltis simbolizuoja pasitikėjimą ateitimi, laukimą bei vidinį atsparumą. Šios sąsajos yra simbolinės interpretacijos, o ne įrodyti asmens bruožai.
Krikščioniškoje kultūroje viltis laikoma viena svarbiausių dvasinių nuostatų. Liaudies pasaulėžiūroje ji dažnai siejama su išlikimu, šviesesne ateitimi ir palankiu likimu. Norvilas dėl savo sandaros gali perteikti troškimo bei vilties junginį, tačiau tikslus semantinis aiškinimas priklauso nuo vardotyros metodo.
