Norvaišas dažniausiai aiškinamas kaip lietuviškas dvikamienis vardas, siejamas su norėjimo ir vaišinimo sąvokomis. Pažodinis aiškinimas galėtų reikšti „norintis vaišinti“ arba „geidžiantis svetingumo“. Toks vertimas nėra vienintelė moksliškai patvirtinta interpretacija.
Pirmasis sandas siejamas su lietuvišku žodžiu „noras“ ir veiksmažodžiu „norėti“. Antrasis sandas artimas žodžiams „vaišės“, „vaišinti“ ir „vaišingas“. Šių žodžių reikšmės lietuvių kalboje susijusios su svetingumu, bendru stalu bei pagarbiu priėmimu.
Norvaišo reikšmė kultūriškai gali simbolizuoti atvirumą, dosnumą ir gebėjimą suburti žmones. Tai simbolinis aiškinimas, o ne patikrinama asmens savybė. Lietuvių tradicijoje vaišingumas siejamas su pagarba svečiui, šeimos garbe ir bendruomenės ryšiais.
Kai kuriuose vardų aiškinimuose antrasis sandas interpretuojamas plačiau. Jis gali būti siejamas ne tik su vaišėmis, bet ir su palankiu priėmimu. Todėl Norvaišas gali būti suprantamas kaip vardas, reiškiantis norą priimti, globoti arba dalytis.
