Nortautas yra sudurtinis lietuviškas vardas, siejamas su dviem reikšminiais dėmenimis. Dėmuo „nor-“ siejamas su lietuvišku žodžiu „noras“, reiškiančiu troškimą, siekį arba pageidavimą. Dėmuo „taut-“ siejamas su žodžiu „tauta“, reiškiančiu žmonių bendruomenę, susijusią kultūra, istorija ir kalba.
Pažodinis aiškinimas gali būti perteikiamas kaip „tautos troškimas“ arba „tas, kurio noras susijęs su tauta“. Toks vertimas nėra vienintelis gramatinis aiškinimas, nes lietuviški dvikamieniai vardai neturi vienos privalomos interpretacijos. Kai kuriuose vardotyros aiškinimuose pirmasis dėmuo suprantamas kaip linkėjimas norėti, trokšti ar siekti.
Reikšmė pirmiausia susijusi su bendruomenės, kilmės ir tautinės tapatybės vaizdiniais. Lietuvių tradicijoje tauta dažnai suvokiama kaip kalbos, papročių ir istorinio tęstinumo saugotoja. Todėl simboliniu lygmeniu šis vardas gali reikšti ryšį su bendruomene ir atsakomybę už jos ateitį.
Religinio turinio ši reikšmė neturi. Jos pagrindas yra pasaulietinė baltų vardų tradicija ir lietuvių kalbos žodynas. Skirtingais laikotarpiais tokie vardai galėjo būti suvokiami kaip palinkėjimai, susiję su šeimos, giminės ar tautos gerove.
