Normantas dažniausiai aiškinamas kaip dvikamienis lietuviškas vardas, siejamas su norėjimo ir gausos sąvokomis. Pažodinis aiškinimas gali būti perteikiamas kaip „norintis daug“ arba „siekiantis gausos“. Ši interpretacija remiasi lietuvišku žodžiu „norėti“ ir senuoju kamienu „mant-“, siejamu su gausumu, turtu ar ištekliais.
Kitas galimas aiškinimas reikšmę sieja su troškimu turėti daug patirties, žinių arba gyvenimo galimybių. Tokia prasmė yra simbolinė, todėl jos nereikėtų laikyti vieninteliu moksliškai nustatytu vertimu. Baltiškoje vardų tradicijoje gausos sąvoka galėjo apimti ne tik materialų turtą, bet ir šeimos gerovę, žemę, autoritetą bei sėkmę.
Skirtinguose laikotarpiuose panašios reikšmės buvo suprantamos nevienodai. Senesnėje visuomenėje gausa dažnai reiškė derlingą žemę, gyvulius ir saugų ūkį. Vėlesniuose aiškinimuose ji galėjo simbolizuoti išmintį, gebėjimus ar plačias galimybes. Todėl Normantas gali būti suprantamas kaip vardas, išreiškiantis gausos siekį ir norą kurti geresnį gyvenimą.
